politinė antropologija

politinė antropologija statusas T sritis Politika apibrėžtis Socialinės antropologijos šaka, nagrinėjanti buvusias ir šiuolaikines politines sistemas, politinių bendruomenių organizacijos būdus, taip pat neformalius politinius institutus ir procesus, galios santykių raiškos įvairovę. Nagrinėja ne tik suinstitucintas valdymo struktūras, bet ir neformalias galios, valdžios, autoriteto formas, jų šaltinius. Vadovaujamasi platesne politiškumo samprata nei įprasta politikos moksluose: politinė bendruomenė gali remtis kultūriniais institutais ir socialiniais tinklais ir būti jų reguliuojama, nors jie tradiciškai politikos moksluose laikomi nepolitiniais. Pirmuoju veikalu šia tema laikomas M. Forteso ir E. E. Evans-Pritchardo kūrinys Afrikos politinės sistemos (1940); tuo metu disciplina formavosi kaip ikiindustrinių visuomenių politinių sistemų klasifikavimas, jų struktūros ir funkcijų tyrinėjimai. Šiandien nagrinėja valstybingumo tradicijos neturinčių bendruomenių, šiuolaikinės valstybės, globalėjančio pasaulio praktikas, teikia instrumentus tirti neformalių politinių institutų, ritualų, simbolių ir mitų, tapatybės, galios varžybų, ekonominės priklausomybės saitų kūrimąsi ir kaitą. Skiriamos kelios šiuolaikinės aiškinimo paradigmos: evoliucionizmas (neoevoliucionizmas), struktūrinis funkcionalizmas, procesualizmas ir veiksmo teorija, politinė ekonomija. Disciplinoje nišos tebeieško naujosios intelektualinės srovės (feminizmas, postmodernizmas). Į politikos mokslus įnešė etnografinį metodą, tarpdalykiškumo principą, išpopuliarino tarpkultūrinius (angl. cross-cultural) tyrimus. atitikmenys: angl. political anthropology ryšiai: susijęs terminas – politikos mokslai